DOOM: The Dark Ages apžvalga (PS5)

„DOOM: The Dark Ages“ yra kitoks žaidimas, ir tai, ar tai gerai, ar ne, daugiausia priklauso nuo jūsų požiūrio į ankstesnį „id Software“ kūrinį – „DOOM Eternal“. Po pašėlusio tempo „DOOM Eternal“, kūrėjai sulėtino veiksmą, pristatydami viduramžišką priešistorę, kuri, palyginti su ankstesniu žaidimu, atrodo santūresnė. Tempas lėtesnis, platformingo elementai pašalinti, o vietoj jų atsirado daugiafunkcis skydas ir kuoka, atitinkantys studijos šūkį „stok ir kovok“. Nors „DOOM: The Dark Ages“ reikėtų vertinti kaip atskirą kūrinį, sunku ignoruoti jausmą, kad po vieno geriausių FPS žaidimų istorijoje šis žaidimas niekada neperžengia tam tikros ribos. Jei „DOOM Eternal“ buvo serija, iškelta iki 11, tai „The Dark Ages“ atrodo neperžengiantis 8 balų. Vis dėlto jis išlieka vienu greičiausių šaudyklių PS5 platformoje, pasižymintis labiau apgalvotu, metodiniu stiliumi.

„id Software“ po penkerių metų sukūrė puikų, kartais net puikų žaidimą, kuriame puikiai dera kova ir tyrinėjimas. Lygiai yra didesni ir atviresni nei anksčiau, suteikdami laisvę ieškoti kolekcinių daiktų ir paslapčių. Lengvi galvosūkiai išbando jūsų įgūdžius prieš atskleidžiant apdovanojimus, o atnaujinimo valiuta leidžia tobulinti ginkluotę.

doom the dark ages 4

doom the dark ages 3

doom the dark ages 2

doom the dark ages 1

Kova ir naujos mechanikos

Kova visada yra šalia. Ginkluotas aukštųjų technologijų arsenalą, naikinsite demonus šautuvais, plazminiais šautuvais, granatsvaidžiais ir arbaletais, tačiau tikrieji žvaigždės yra senoviniai ginklai. Veiksmas, vykstantis gerokai prieš 2016 m. perkrautą žaidimą, leidžia „Doom Slayer“ naudoti „Shield Saw“ (skydą-pjūklą) ir kuoką, kurie praplečia kovos galimybes.

„Shield Saw“ yra ir puolimo, ir gynybos įrankis. Galite mesti jį į demonus, kad perpjautumėte juos per pusę, įsmigti į stipresnį priešą, kad jį apsvaigintumėte, arba naudoti „shield charge“ judesį, kad greitai įveiktumėte didelius atstumus. Taip pat jis leidžia atremti tam tikras atakas ir blokuoti bendrą žalą ribotą laiką. Kuoka, turinti iki trijų krūvių, daro niokojančią žalą iš arti, naikindama šarvus ir pakeisdama ankstesnių žaidimų „Glory Kill“ sistemą.

Šie ginklai sklandžiai įsilieja į kovos sistemą, kuri vėl jaučiasi kaip ritmiškas šokis. Nors žaidimas atsisako „DOOM Eternal“ mechanikų, kai skirtingi puolimo būdai duodavo skirtingus išteklius, „The Dark Ages“ išlaiko įtraukimo ir lengvo atsitraukimo ciklą. Susidūrimai yra negailestingi, su daugiau demonų ekrane nei bet kada anksčiau. Dėl mažesnio mobilumo „Shield Saw“ pariravimai ir blokai tampa pagrindinėmis gynybos priemonėmis, o kuoka ar kumštis (žaidimo pradžioje) efektyviai susidoroja su pernelyg priartėjusiais priešais.

Palyginti su kitomis šaudyklėmis, „The Dark Ages“ vis dar yra žaibiškai greitas. „id Software“ kiekvieną susidūrimą sukūrė kaip iššūkį, o numatytasis sunkumo lygis gražiai didėja per maždaug 20–25 valandų kampaniją. Nauji demonai užpildo pragariškus kraštovaizdžius, o nauji ginklai stiprina „Doom Slayer“, suteikdami šviežių elementų tiek naudojimui, tiek naikinimui. Tai sukuria kovos sistemą, kuri pažįstama grįžtantiems žaidėjams, tačiau pakankamai skirtingą, kad jaustųsi unikali.

Nauji elementai: mech ir drakonas

Išskirtinis „The Dark Ages“ bruožas – galimybė valdyti mechą ir joti drakonu. Pasinaudodamas platesniais, erdvesniais lygiais, žaidimas retkarčiais leidžia skristi ir apžvelgti aplinką iš aukštai. Tačiau abiejų įgyvendinimas yra ribotas. Mecho sekcijos yra trumpos, primenančios „Punch-Out!!“ stiliaus kovas su didesniais demonais, kur sekate vienu keliu link tikslo. Skrydžio su drakonu sekcijos turi iš anksto nustatytas nusileidimo vietas ir siūlo mažai ką, išskyrus galimybę paskraidyti ar persekioti priešo laivą. Nors šios sekcijos leidžia geriau įvertinti naujas vietas, kai kurios įkvėptos H.P. Lovecrafto kūrybos, jos labiau jaučiasi kaip pertraukos tarp tikrų veiksmų sekvencijų, o ne kaip akcentai.

Istorija ir naratyvas

„id Software“ bandė sukurti geresnį, labiau įtraukiantį naratyvą su daugiau scenų ir aiškesniu siužetu. Palyginti su 2016 m. perkrautu žaidimu ir „DOOM Eternal“, siužetas iš tiesų yra detalesnis, tačiau neaišku, ar tai žaidimui naudinga. Istorija apie žmones, demonus ir ateivius, kovojančius tarpusavyje su „Doom Slayer“ centre, greitai išgaruoja iš atminties. Scenos yra aukštos kokybės ir smagios stebėti, tačiau trūksta gilumo, kad tikrai rūpėtų siužeto posūkiai ar atskleidimai.

Garsas ir vizualika

„DOOM“ žaidimai visada garsėjo savo garso takeliu, ir „The Dark Ages“ šioje srityje neapvilia. Nors Micko Gordono muzikos nėra, garso takelis vis tiek yra galingas, su sunkiojo metalo melodijomis, kurios sustiprina kiekvieno susidūrimo intensyvumą. Ginklų garso dizainas pasiekė naują lygį – per geras ausines jie skamba kaip vieni geriausių pramonėje. Vizualiai žaidimas nėra toks įspūdingas, bet vis tiek solidus. Žaidėme ant PS5 Pro, kur žaidimas veikia be jokių kokybės ar našumo režimų pasirinkimų, tačiau išlaiko stabilų 60 kadrų per sekundę greitį. „DualSense“ valdiklio adaptyvieji gaidukai prideda svorio kiekvienam šūviui, tačiau haptinis atsakas apsiriboja standartiniais virpesiais.

doom the dark ages

doom the dark ages 5

Išvada

„DOOM: The Dark Ages“ renkasi šiek tiek kitokį kelią, pristatydamas viduramžišką puolimą prieš pragaro legionus. Ne visi pokyčiai pasiteisina – mecho ir drakono sekcijos mažai prisideda prie bendros patirties. Tačiau kai žaidimas pereina prie FPS veiksmo, mažai kas tai daro geriau nei „id Software“. Skirkite šiek tiek laiko prisitaikyti prie „DOOM: The Dark Ages“, ir atrasite dar vieną fantastiškai įnirtingą pirmojo asmens šaudyklę.

„DOOM: The Dark Ages“ siūlo įnirtingą FPS patirtį su naujomis mechanikomis, tokiomis kaip „Shield Saw“, ir didesniais lygiais, tačiau silpnos istorijos ir neišbaigtos mecho bei drakono sekcijos šiek tiek temdo bendrą įspūdį.