The Elder Scrolls IV: Oblivion Remastered apžvalga (PS5)

2006 m. „The Elder Scrolls IV: Oblivion“ tapo vienu svarbiausių atviro pasaulio žaidimų, ir nors vėliau kiti kūriniai jį pralenkė mechanikų ir technikos srityse, jis niekada neprarado savo žavesio. Įdomu, kad interneto memai tapo reikšmingu veiksniu, padedančiu išlaikyti žaidėjų meilę ir nostalgiją šiam žaidimui. Neperdedant galima sakyti, kad „Oblivion“ yra nuoširdžiai juokingas žaidimas, kupinas keisto NPC elgesio ir akimirkų, primenančių absurdistinę komediją.

Todėl buvo itin svarbu, kad „Oblivion Remastered“ išlaikytų tą keistą atmosferą, dėl kurios originalas tapo toks unikalus ir įsimintinas. Kūrėjai „Virtuos“, prižiūrimi „Bethesda“, atliko puikų darbą, atnaujindami „Oblivion“ taip, kad nepakenktų jo mylimai tapatybei. Nepaisant pavadinimo, tai daugiau nei remasteris – tai tikras perdirbinys.

the elder scrolls iv oblivion remastered review 4

the elder scrolls iv oblivion remastered review 3

the elder scrolls iv oblivion remastered review 2

the elder scrolls iv oblivion remastered review 1

Vizualika ir techniniai patobulinimai

Žaidimas buvo visiškai perkuriamas naudojant „Unreal Engine 5“, o vizualinis šuolis yra įspūdingas. Tai toks „Oblivion“, kokį prisimenate iš pirmojo paleidimo prieš 19 metų – su nuostabiais kaimo vaizdais ir akinančiais šviesos spinduliais. „Oblivion Remastered“ išlaiko pusiausvyrą tarp visiško, galimai neatpažįstamo perdirbinio ir paprasto aukštesnės raiškos pakartotinio leidimo. Svarbūs ir sveikintini pakeitimai atlikti pagrindinėse žaidimo sistemose, mechanikose ir animacijose, siekiant sukurti galutinę patirtį – ir dažniausiai tai pavyksta.

Konsolėse, kur nėra dviejų dešimtmečių modifikacijų palaikymo, privalumai akivaizdžiai nusveria trūkumus. Be akivaizdžios vizualinės evoliucijos, kova yra vienas didžiausių patobulinimų gavėjų. Originalus „Oblivion“ kovos sistema, nors ir įspūdingai laisva 2006 m., neatlaikė laiko išbandymo – atakos buvo netikslios, o smūgių poveikis vos juntamas. „Virtuos“ neišrado kovos iš naujo, bet pridėjo naujas animacijas, garso efektus ir sąsajos elementus, tokius kaip žalos kryželiai, kurie suteikia kovai reikalingo svorio ir atsako.

Laisvė ir žaidimo esmė

Turėdami įvairius ginklų tipus ir šimtus magijos burtų, galite kurti savo žaidimo stilių, kuris yra esminė žaidimo žavesio dalis. Šie patobulinimai pakelia kovą iki lygio, kuriame geriau jaučiama „Oblivion“ įsipareigojimas žaidėjo laisvei. „Laisvė“ yra puikus žodis apibūdinti visą „Oblivion“. 2006 m. žaidėjai buvo priblokšti žaidimo mastelio – ne tik atviro pasaulio, bet ir tikro smėlio dėžės principo. Nors Cyrodiil miestuose gyvena vos dešimtys žmonių, pasaulis išlaiko gyvybingumo iliuziją, tarsi jis egzistuotų ir be jūsų.

„Bethesda“ RPG žaidimai niekada nebuvo orientuoti į subtilius dialogų pasirinkimus ar gilų vaidmenų žaidimą – dėmesys visada buvo laisvė tikslingai sukurtame atvirame pasaulyje. Dėl savo santykinio paprastumo „Oblivion“ išsiskiria net tarp modernesnių konkurentų. Tyrinėjimo ir užduočių dizaino tiesmukumas 2025 m. jaučiasi stebėtinai gaiviai. Tai vis dar velniškai įtraukiantis nuotykis, jei sugebate nekreipti dėmesio į paviršinius keistumus – tai padaryti lengviau, jei jau esate užvaldyti nostalgijos.

Trūkumai ir iššūkiai

Vis dėlto yra „Oblivion“ aspektų, kurie išbando net ir nostalgiškų žaidėjų kantrybę. Užduotys svyruoja nuo tiesiog pakenčiamų iki įsimintinų, tačiau kai kurios misijos priverstų net prastą MMO „paimk-ir-atnešk“ užduotį atrodyti įdomiai. Laiko leidimas taip pat tampa varginantis – daugybė užduočių davėjų liepia grįžti tam tikru paros metu, kai ką tik įveikėte pusę žemėlapio, kad gautumėte jų norimą daiktą. Tokia varginanti užduočių struktūra yra dažna, ir net su greitojo keliavimo bei „laukimo“ funkcijomis „Oblivion“ kartais atrodo, lyg tyčia švaistytų jūsų laiką.

Grįžimas atgal taip pat nepadeda. „Skyrim“ kūrėjai sąmoningai gerino požemių dizainą, ir žaidžiant „Oblivion“ akivaizdu, kodėl. Monotoniški urvai ir griuvėsiai yra įprastas dalykas, jų begalė išsibarstę po kraštovaizdį. Daugelis jų baigiasi aklaviete, priversdami grįžti iki pat įėjimo. Pagal dabartinius standartus tai yra sudėtinga, ir gal kiek gaila, kad „Remastered“ daugiau nepadarė, kad ištaisytų šias abejotinas RPG dalis.

Dar labiau nuvilia ir mažiau atleistina yra „Oblivion Remastered“ techninė būklė paleidimo metu. Originalus PS3 leidimas buvo pilnas strigčių, ir štai, po beveik 20 metų, atnaujinta versija PS5 susiduria su reguliariais kadrų dažnio kritimais ir trūkčiojimais. Tai būtų juokinga, jei nebūtų taip apmaudu. Uždarose erdvėse ar miestuose žaidimas dažniausiai veikia sklandžiai 60 kadrų per sekundę, tačiau atvirame pasaulyje situacija prastesnė. Kai kuriose vietovėse kadrų kritimai yra nuolatiniai, kitur pasitaiko reguliarūs trūkčiojimai. Žaidimas yra žaidžiamas, bet toli gražu ne tobulas.

the elder scrolls iv oblivion remastered review

the elder scrolls iv oblivion remastered review 5

Išvada

Nepaisant šių trūkumų, „Oblivion“ pagrindinės stiprybės atlaikė laiko išbandymą. Yra priežastis, kodėl tiek daug žmonių su nuostaba prisimena šį žaidimą. Žvelgiant į Cyrodiil atviras lygumas, klausantis ikoninio garso takelio, lengva suprasti jo vietą RPG kraštovaizdyje. „Oblivion Remastered“ yra sveikintinas priminimas, koks ypatingas gali būti 2006 m. RPG. Nepaisant techninių problemų ir varginančių dizaino elementų, „Virtuos“ ir „Bethesda“ nusipelno pagyrų už tai, kad atgaivino „Oblivion“ taip, kad nenukenčia originali vizija ir memų verta tapatybė. Tai, ko gero, galutinė „Oblivion“ patirtis – arba tokia bus, kai bus ištaisytos techninės raukšlės.

„Oblivion Remastered“ atgaivina 2006 m. klasiką su stulbinančia vizualika ir patobulinta žaidimo eiga, išlaikydamas ikoninę tapatybę, tačiau techniniai trūkumai ir pasenęs dizainas šiek tiek riboja patirtį.